Kelionės organizavimas užima nemažai laiko ir pastangų. Kartais net sukelia šiek tiek streso. Aišku, kai tai darote 50-tą kartą, viskas atrodo labai paprasta. Pirmiausiai nusistatote tikslias atvykimo ir išvykimo datas pagal kelionės veiksmų planą (darbas, konferencija ar pažintinė kelionė), tada imatės ieškoti pigių lėktuvo bilietų, tada laukia sunkiausia dalis – susirasti kur gyventi.

Pirmiausiai įsigyjami avia bilietai. Juos geriausiai įsigyti per pigių skrydžių bendrovių interneto puslapius. Tai gali būti problematiška, jei nemokate anglų kalbos, tačiau yra internetinių vertimo įrankių, kurie turėtų padėti. Avia bilietai išsirenkami pagal išvykimo ir grįžimo datas. Apmokėti reikia naudojantis VISA kreditine kortele (VISA Electron kortelė netinka, nes yra debetinė), nes perkate bilietus iš užsienio kompanijos. Tai visai nerizikinga ir saugu, nes pigių skrydžių bendrovės į bilietų pardavimo sistemas yra investavusios nemažai pinigų, kad kaip įmanoma labiau sumažintų darbuotojams, rezervuojantiems avia bilietus, skirtas išlaidas.

Apmokėjus nurodytą sumą, avia bilietai paprasčiausiai atsiunčiami elektroniniu paštu, Word ar PDF formatu, juos galima nesunkiai atsispausdinti. Rekomenduojama naudotis asmeniniu internetiniu elektroniniu paštu (webmail), kad pametus atspausdintą bilieto lapą būtų galima bet kur prisijungti prie interneto ir dar kartą bilietą atsispausdinti. Tai galima padaryti ir prieš pat skrydį šalia oro uosto esančioje interneto kavinėje.

Jei perkate bilietus ne iš pigių skrydžių bendrovių, greičiausiai galite tai padaryti per lietuviškas bilietų prekybos internete sistemas, tačiau rekomenduojama geriau pirkti užsienyje, kur didesni keleivių srautai. Tai ne dėl to, kad lietuviškos lėktuvo bilietų parduotuvės yra nepatikimos ar nesaugios – viskas su jomis yra gerai… Paprasčiausiai dėl to, kad galite gauti geresnes nuolaidas skrydžiams nei iš Lietuvos. Avia bilietai – populiari prekė, tad jais prekiauja tikrai ne vienas puslapis – visi suprantame konkurencijos privalumus. Kam permokėti už papildomas 10 minučių, kurias sugaišite ieškodami kainų kituose puslapiuose?

Per paieškos sistemas susiraskite 5 tokius puslapius ir išsisaugokite jų adresus, kad visada galėtumėte pasitikrinti, kuris iš jų suras palankesnes kainas norimai skrydžio datai. Šie adresai pravers jums ir skrendant kitą kartą. Jei norite įsitikinti, ar šios parduotuvės patikimos, galite papildomai skirti laiko atsiliepimų apie jas skaitymui. Pagal žmonių patirtį su jomis tikrai galėsite nuspręsti, kurioje galite saugiai atsiskaityti savo kreditine kortele.

Nusipirkę bilietus, galite toliau organizuoti kelionę ir pradėti ieškoti viešbučių. Kaip ir lėktuvo bilietus, taip ir viešbučius galima užsisakyti per dideles užsienietiškas rezervavimo sistemas lygiai tokiu pačiu principu. Tereikia tik išsirinkti geriausias kainas ir nepatingėti sugaišti valandėlės peržiūrinėjant paslaugų aprašymus ir interjero nuotraukas. Apmokate irgi ta pačia kreditine kortele saugiai ir paprastai. Štai ir viskas – kelionė suplanuota, viską pirkote iš užsienio – nuostabi patirtis…

Turizmas Lietuvoje po truputį įsibėgėja. Atsiradus daugiau skrydžių lėktuvu, užsieniečiai vis dažniau atranda Lietuvą, jos gamtą ir lankytinus objektus. O ką patys lietuviai žino apie savo šalį?

Įsivaizduokite paprastą situaciją – iš Amerikos ar kitos tolimos šalies atvyksta tolimas giminaitis, norintis pamatyti savo senelių šalį. Jis atvyksta savaitei ir paprašo jūsų aprodyti savo šalį. Už tai jums duoda 500 dolerių, o dar 500 skiria maistui, nakvynei ir kurui. Jums tereikia pasiimti penkis laisvadienius arba atostogas, ar kitaip atsiprašyti iš darbo. Nuo ko pradėtumėte? Turizmas Lietuvoje išvystytas pakankamai gerai, tačiau jūs apie tai paprasčiausiai nieko nežinote. Ką parodytumėte užsienio svečiui?

Turizmas Lietuvoje laikosi bažnyčių

Katalikybė Lietuvoje yra vienas pagrindinių turizmo objektų, tad natūralu, kad dauguma turistinių maršrutų sukasi būtent apie bažnyčias, vienuolynus, kryžius. Didžioji dalis Lietuvos rašytojų ir poetų buvo kunigai (Donelaitis, Maironis, Baranauskas). Religiniai paveldo objektai apima ne tik architektūrinius paminklus, tačiau išsiplečia ir į gamtą. Turizmas Lietuvoje nepamiršta daugybės senųjų pagoniškų paminklų – medžių, ąžuolynų, akmenų, piliakalnių, kurie vis dar traukia ir pačius lietuvius, jau nekalbant apie egzotikos ištroškusius užsieniečius. Baltų tikėjimas jiems yra visiškai nežinoma sritis, tad kuo daugiau užsienio svečiai žinos, tuo bus įdomiau ir geriau. Aišku, religinius objektus reiktų rinktis atsakingai. Šalių, kur vyrauja katalikybė, turistams rekomenduojama rodyti daugiau bažnyčių, kryžių, vienuolynų ir kitų krikščioniškų objektų. Tuo tarpu svečiams iš Azijos, taip pat Vakarų Europos šalių turistams – unikalų pagonišką paveldą. Pavyzdžiui skandinavai, anglai gana neblogai žino savo šalių pagoniškus papročius ir tradicijas, tad jiems yra įdomu susipažinti su baltišku pasauliu.

Turizmas Lietuvoje – per istorijos prizmę

Turizmas Lietuvoje remiasi didinga šalies istorija, nes gana tolerantiškoje Rytų Europos valstybėje susimaišė daugelio tautų istorija. Rusams galima rodyti senąsias sentikių cerkves ir jų bendruomenes. turistams iš Izraelio labai įdomūs litvakų likimai ir istorija. Istorinis turizmas apima ne vien tik didžiųjų miestų senamiesčius ir architektūrą, bet ir gamtos paminklus – piliakalnius, senus malūnus, akmenis, didelius medžius, senuosius dvarus. Taip pat Lietuvos pilys Panemunėje, Trakuose, Vilniuje ir Kaune gali sudominti užsienietį turistą.

Kaimo turizmas

Viena iš populiariausių turizmo rūšių yra kaimo turizmas. Miestietis turistas randa atgaivą gyvendamas kaimo sodyboje, valgydamas kaimišką natūralų maistą, ilsėdamasis gražiose kaimo vietovėse. Tai išnaudojama pastaraisiais metais, kai daugybė kaimo turizmo sodybų savininkų gavo paramos iš Europos sąjungos ir puikiai susitvarkė savo sodybas ir paslaugas. Kaimo turizmas dabar siūlo ne tik nakvynės ir pobūvių paslaugas, bet ir aktyvias pramogas – baidarių nuomą, jodinėjimą arkliais, taip pat pažintines ekskursijas, kurių metu pasakojama, kaip daromas sūris, kepama duona ar verdamas alus. Šie dalykai lietuviams dar gana gerai žinomi, tačiau užsienio svečiui tai gali pasirodyti tikra egzotika.

Turizmas Lietuvoje vis dar nėra iki galo išvystytas, nes turime tiek daug gražių vietų, kurios yra neparuoštos svečių iš užsienio atvykimui. Nesinorėtų pasirodyti laukiniu kraštu. Turizmas artimiausiu metu vystysis būtent šia linkme – bus tvarkomi gamtos objektai, plečiamas informacinis laukas dalyvaujama užsienio turizmo parodose, kuriose Lietuvos turistiniai maršrutai sulaukia gana daug dėmesio.

Nuo seno lietuviai vis traukė į tam tikrus miestus pačiais įvairiausiais tikslais. Carinėje Lietuvoje lietuviai vykdavo į Sankt Peterburgą mokytis, į Rygą – dirbti, į Paryžių ir kitus Vakarų Europos miestus – pramogauti. Vykdavo traukiniu, nes aviacija vystytis pradėjo tik tarpukariu. Pastaruosius 15 metų lietuvių traukos objektu tapo Londonas visomis prasmėmis. Ten važiuoja Lietuvos žmonės geresnio gyvenimo ir darbo ieškoti, taip pat studijuoti, kaip turistai ir tiesiog užsuka keisdami lėktuvus oro uoste.

Per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos emigravo apie pusę milijono gyventojų. Anglijoje atsidūrė bent 300 000. Nuolatos lietuviai vyksta į Londoną ir atgal. Daugiausiai vyksta lėktuvais, tad nenuostabu, kad jiems labai rūpi aviabilietai į Londoną. Ir ne bet kokie, o pigūs ir dažniausiai į vieną pusę…

Londonas – didelis miestas. jame veikia 6 tarptautiniai oro uostai –  Heathrow, Gatwick, Stansted, Luton, City ir Biggin Hill. Ne visi jų priima keleivius iš Lietuvos, nes tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus ar Kauno oro uostų vykdomi į Heathrow, Gatwicko, Stanstedo ir Luttono oro uostus. Iš šių oro uostų galima pasiekti beveik visas pasaulio kryptis, nes per juos eina pagrindiniai Europos oro keliai. Perkant bilietą rekomenduojama atkreipti dėmesį, į kurį oro uostą skrendama, nes paskui gali tekti labai brangiai sumokėti už kelionę iki namų Londono priemiesčiuose arba stoties.

Aviabilietai į Londoną yra gana pigūs. Nesunkiai galima gauti už 100 litų į vieną pusę, jei ieškoma per pigių skrydžių bendroves. Tik bėda ta, kad ten ribojamas bagažas, tad jei norima nusivežti maisto ar daugiau rūbų – gali tekti primokėti už bagažą. Su brangiomis nacionalinėmis oro bendrovėmis aviabilietai į Londoną gali kainuoti kelis šimtus litų, tad reiktų paieškoti akcijinių kainų arba užsisakyti labai toli į priekį. Alternatyvus keliavimo būdas – mikroautobusu arba autobusu, tačiau ten kainos jau bus keli šimtai litų.

Lietuviai į Lietuvą grįžta atostogauti arba per šventes, tad bilietus dažniausiai perka iš anksto. Po švenčių grįžta atgal į Angliją. Jei reikalinga pervežti sunkesnį bagažą – samdosi mikroautobusą, kuris kursuoja iš Lietuvos į Angliją.

Iš Lietuvos taip pat vykdomi tiesioginiai skrydžiai ir į kitus didžiosios Britanijos miestus – Bristolį, Edinburgą (Škotija), Liverpulį, Korką, Donkasterį, taip pat į Airijos sostinę Dubliną. Nepasaint tokios krypčių gausos, aviabilietai į Londoną išlieka patys populiariausi, net jei skrendantieji gyvena kituose miestuose. Į Londoną galima nuskristi tik iš Kauno ir Vilniaus oro uostų, Palangos oro uostas į Angliją reisų neturi. Aišku, į Londoną nemažai skrydžių vykdo ir kaimyniniai Rygos ir Varšuvos oro uostai.